Grečio – mažas Italijos miestelis ūksmingoje Umbrijoje, apie kurį yra girdėjęs turbūt kiekvienas šv. Pranciškaus bičiulis. Grečio pakraštyje, kylant į kalną, prie šlaito glaudžiasi mažesniųjų brolių vienuolynas – prakartėlės šventovė. Jis garsėja tuo, kad nuo XIII amžiaus čia kasmet išgyvenamas Kristaus gimimas autentiškai, gyvai, nes gyvos prakartėlės istorija kilusi būtent iš čia.
Grečio vienuolynas
Grečio vienuolyne yra ne tik uola, ant kurios miegodavo šv. Pranciškus, ne tik senoji celė, kur gyveno šv. Bonaventūra, bet ir nuolat veikiantis prakartėlių muziejus. Čia jų galima išvysti įvairiausių – nuo monumentalių reljefų, puošiančių centrinę bažnyčios navą iki mažučių rankų darbo megztų ar lipdytų Kristaus gimimą vaizduojančių scenų.
Grečio vienuolyne gyvenantis brolis Domenico, kuris padeda prižiūrėti muziejų bei suvenyrų krautuvę, pasakoja apie pirmąją gyvą prakartėlę ir muziejaus gimimą.
„Šventasis Pranciškus nuo seno troško pamatyti savo akimis tai, ką Jėzus, Dievo Sūnus, būdamas mažas iškentėjo, kai vos gimęs, trūkstant būtiniausių dalykų, buvo paguldytas tvartelio ėdžiose, kurios tapo jo lopšiu. Norėjo pamatyti Jėzaus nusižeminimą ir padėkoti Jam už visa, ką padarė iš meilės žmonėms.
Kartą Pranciškus susipažino su Giovanni Velita, kuriam priklausė kalne esančios grotos, ir jie tapo draugais. Giovanni parodė Pranciškui vieną grotą, kuri jam pasirodė tarsi Betliejaus grota. Taip gimė idėja atkurti Kristaus gimimo įvykius Kalėdų naktį, su gyvais personažais. Tad nuo 1223 m. Grečio ir jo šventovė yra pirmosios pasaulyje prakartėlės su gyvais personažais vieta.“
Brolis Domenico pabrėžia, kad Pranciškus nenorėjo sukurti prakartėlės, atvaizduodamas šventus Kalėdų nakties įvykius. Jis norėjo išgyventi, o ne atspindėti tai, kas nutiko prieš keliolika šimtmečių Betliejuje.
Pranciškus sakydavo, kad šv. Kalėdos turi būti šventė visiems, taip pat ir gyvulėliams. Brolis Domenico pasakoja, kad žmonės palikdavo maisto kalnuose gyvūnams, paukščiams, surengdami jiems puotą, nes Kalėdos – tai gražiausia metų šventė, kai didis Dievas tapo mažu.
Praėjus dviem metam po Pranciškaus mirties, 1228 m., kai jis buvo paskelbtas Asyžiaus šventuoju, broliai virš prakartėlės grotos pastatė senąją bažnytėlę, dedikuotą Pranciškui.
Pasak brolio Domenico, mažas rankų darbo prakartėles platinti ėmė karmelitai. Šimtmečiams bėgant prakartėlę vis papildydavo koks naujas personažas. Pasakojimų apie gyvą prakartėlę įkvėpti žmonės į Grečio šventovę ėmė nešti savo darytas prakartėles, ir taip gimė Prakartėlių muziejus.
BO Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos informacija
